Erkinis encefalitas

 

Erkės priklauso voragyviams ir yra gausiausia jų grupė. Daugumai erkių reikalingas kitas gyvas padaras, šiuo atveju gyvūnas arba žmogus, kurio krauju erkė maitinasi. Erkė yra ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują net iki 15 dienų.

Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą. Taip jos gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze (anksčiau vadinta erlichioze), babezioze, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige, tuliaremija bei kitomis.

Labiausiai pavojinga liga yra erkinis encefalitas. Mirštamumas nuo šios ligos siekia 0,5 - 1 proc. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, pasveiksta ne visiškai. Dažniausi liekamieji reiškiniai yra psichoneurologiniai simptomai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, rečiau - paralyžius.

Efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito - skiepai. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc.

Saugokite savo sveikatą!